„Norint dalyvauti „Aurum 1006 km lenktynėse“, užtenka gauti sportininko licenciją“. Tai – kartais dar išgirstamas, tačiau nieko bendra su realybe neturintis požiūris. Vien licencijos neužtenka, dalyviams galioja tiek formalūs, tiek neformalūs reikalavimai.
„Ilgų distancijų lenktynės – labai sudėtingos varžybos, kuriose vienu metu važiuoja daug dalyvių, daug lenkiama, reikia stebėti ne tik konkurentus, bet ir teisėjų rodomas vėliavas. Galų gale matyti trasą, trajektorijas. Todėl „Aurum“ lenktynių dalyviams nustatyti ne tik formalūs, bet ir neformalūs reikalavimai“, – teigia varžybų organizatorius Darius Jonušis.
Licencijos neužtenka
Sportininko licenciją – dokumentą, įrodantį žmogaus galimybę lenktyniauti tam tikro lygio varžybose, – galima gauti pravažiavus simuliatoriumi.
„Mūsų reikalavimas – ne tik turėti sportininko licenciją, bet ir su ja einamaisiais metais pravažiuoti bent dviejose žiedinėse trumpų ar ilgų distancijų lenktynėse. Tik patirtis tikrose varžybose gali leisti saugiai važiuoti tokiame dideliame renginyje kaip „Aurum“ lenktynės“, – sako D. Jonušis.
Pasak organizatoriaus, sportininko greitis nėra aktualus. Svarbiausia, kad jis mokėtų važiuoti su keliomis dešimtimis skirtingą greitį išvystančių automobilių vienu metu, prisitaikytų prie jų, netrukdytų lenkti ratu ir saugiai elgtųsi kitose lenktyninėse situacijose, pavyzdžiui, laiku pastebėtų teisėjų mosuojamas vėliavas.
„Mes nesiekiame sutraukti kuo daugiau sportininkų, todėl ir teikiame prioritetą logiškiems reikalavimams. Norime, kad jie vieni kitiems nekeltų problemų, visi jaustųsi saugiai lenktyniaudami“, – pasakoja „Aurum“ lenktynių organizatorius.
Tokius reikalavimus palaiko ir patys sportininkai. Septynis kartus „Aurum“ lenktynėse nugalėjęs Jonas Gelžinis teigia, kad ilgų distancijų lenktynėse sportininkų meistriškumas labai svarbus, patirties neturintys vairuotojai gali pridaryti bėdų visiems.
„Jeigu žmonės į automobilio kėdę atsisėda važiavę tik simuliatoriuje, jie gal ir suvokia sportinius niuansus, tačiau varžybų patirties neturi ir neretai pridaro klaidų lygioje vietoje. Retai realiose lenktynėse dalyvaujantys žmonės yra pavojingi būtent dėl įgūdžių stokos“, – teigia J. Gelžinis.
Tiesiai iš kartingo – „Ne“
D.Jonušis, pats ilgus metus lenktyniavęs įvairiais automobiliais ir formulėmis, pateikė kelis sportininkų, galinčių ar negalinčių dalyvauti „Aurum“ lenktynėse, pavyzdžius.
Kazimiero Vasiliausko pavardė bene prieš dešimtmetį buvo žinoma kiekvienam automobilių sporto gerbėjui – jis yra pirmasis lietuvis, dalyvavęs čempionate „Formulė 2“ bei išbandęs GP2 ir GP3 formules. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais jis daugiau laiko praleidžia dirbdamas teisės srityje nei prie automobilio vairo lenktynių trasoje, didžiulė patirtis leidžia neabejoti: jis yra pasiruošęs dalyvauti ilgų distancijų varžybose Palangoje.
Kitas pavyzdys – Rokas Baciuška. Sportininkas, praėjusiais metais iš karto persėdęs į automobilį ir sėkmingai dalyvaujantis Europos ralikroso čempionate – įpusėjus sezonui, po trijų etapų jis užima antrą vietą S1600 klasėje. D. Jonušio teigimu, patirties trūkumas žiedinėse lenktynėse šiuo atveju nebūtų svarbus, todėl R. Baciuškai durys į varžybas Palangoje būtų atviros. Bet kurioje automobilių sporto srityje procedūros yra panašios, visur reikia jausti trasą, matyti varžovus ir teisėjus.
„Jeigu kas nors ateitų tiesiai iš kartingo, mūsų atsakymas būtų „Ne“. Nors ten vėliavos ir kitos procedūros panašios, bet tai nėra automobilis. Čia daug dalykų, prie kurių turi priprasti – automobilio gabaritai, veidrodėliai, kitoks stabdymo kelias. Praėjusiais metais mano sūnus Justas, nors yra greitas ir labai norėjo važiuoti „Aurum“ lenktynėse, dalyvauti negalėjo, nes turėjo patirties tik važiuodamas kártu. Tačiau dabar jis jau turi patirties trumpų bei ilgų distancijų lenktynėse automobiliu, tad šiemet startuos Palangoje“, – aiškina D. Jonušis.
Kalbant apie formalius ir neformalius reikalavimus, kaip puikų pavyzdį galima pateikti Le Mano 24 val. lenktynes. Likus mėnesiui iki jų starto toje pačioje „Circuit de la Sarthe“ trasoje testuojami mažiau patirties turintys sportininkai – tikrinami jų sugebėjimai, reakcija, orientacija.
„Mes tokių testų daryti neturime galimybės, todėl atranka turi būti paremta konkrečiais, logiškais kriterijais“, – teigia D. Jonušis.
Patirtį geriausia kaupti trumpų distancijų lenktynėse
Lenktynininkų patirties reikalavimai labai skiriasi trumpų ir ilgų distancijų lenktynėse. Kodėl?
„Ilgų distancijų lenktynėse yra didžiulis skirtumas tarp automobilių greičių. Čia vyksta daugybė lenkimų ratu ir kiekvienas – pavojingas. Trumpų distancijų varžybose lenkiama ratu retai, ten vienu metu startuoja tik viena klasė, o ilgose varžybose – visos vienu metu“, – skirtumus paaiškina Ignas Gelžinis, triumfavęs „Aurum 1006 km lenktynėse“ 2014, 2015 ir 2017 m.
D.Jonušis dar priduria pavyzdį iš automobilių sporto pradžiamokslio – kartingo. Daugelyje tarptautinių varžybų, kuriose sportininkai startuoja vienodais kártais, lenkimai ratu neleistini: jeigu paskutinį vairuotoją ratu paveja lyderis, atsiliekančiam iškart rodoma juoda vėliava ir jis turi pasitraukti iš lenktynių.
„Kiekvienas lenkimas ratu yra labai pavojingas – tai veiksmas, reikalaujantis daug tiek lenkiamojo, tiek lenkiančiojo kompetencijos. Ilgų distancijų varžybose lenkimų yra šimtai. Todėl siekiame užtikrinti, kad „Aurum“ lenktynėse varžytųsi tik patyrę vairuotojai, kurie nekeltų problemų kitiems“, – teigia organizatorius.
