Suplūktas sniegas ar po lijundros spustelėjęs šaltis čiuožyklomis pavertė daugelį kelių anksčiau, nei prasidėjo kalendorinė žiema. „Nekalti“ posūkiai tapo pavojingi, neatpažįstamai pailgėjo stabdymo kelias, saugaus greičio riba stipriai sumažėjo, todėl vairuotojams kone kiekvieną dieną priversti laikyti savotiškus profesionalumo egzaminus. Ko reikėtų labiausiai saugotis žiemą ir kaip geriau pasiruošti galimiems nemalonumams pataria automobilių sporto veteranas ir treneris Jonas Dereškevičius.
1. Žiemos eismo sąlygomis reikėtų turėti galvoje, kad nors terminas „slidu“ vartojamas visais atvejais, kai kelius dengia purus sniegas, plikledis ar šlapio sniego pliurzė, ne visos šios gamtos išdaigos yra vienodai pavojingos.
Saugiausia važiuoti tada, kai kelius dengia jau šiek tiek susigulėjęs, bet nesuplūktas iki blizgesio sniegas. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kai kuriuose ruožuose toks sniegas gali dengti ledą. Mažiaus įgudęs vairuotojas staiga pasikeitus važiavimo sąlygoms dažnai nespėja sureaguoti ir praranda automobilio kontrolę. Jei mašina važiuoja tiesiai ir nėra veikiama jokios išcentrinės jėgos, nieko neatsitiks, bet darant kad ir nedidelį posūkį, stabdant, prasilenkiant su kitu automobiliu, gavus stiprų vėjo gūsį – galima akimirksniu pradėti slysti šonu. Tas pats gali atsitikti, jei automobilio ratų geometrija nesureguliuota ir mašiną „traukia“ į kurį nors šoną.
2. Jei automobilis dėl kokių nors priežasčių pradeda slysti, reikėtų vengti tiek agresyvaus stabdymo, tiek bandymo ištaisyti padėti itin stipriai spaudžiant akseleratoriaus pedalą. Automobilį efektyviausia stabilizuoti galima variklį perjungus į tokį režimą, kai jis tik palaiko mašinos riedėjimą pastoviu greičiu, bet nei pristabdo, nei pagreitina judėjimo.
Išlaikyti optimalų ratų sukimąsi, neleidžiant jiems buksuoti ir slysti stabdant yra labai sunku. Tiksliai tai padaryti galima tik daug kartų pabandžius. Pravartu pabandyti kaire koja švelniai spausti stabdį, kad kaladėlės prisiglaustų prie stabdžių diskų ir neleistų ratams prasisukti. Tokių eksperimentų nevalia daryti bendro naudojimo keliuose, kur juda kiti automobiliai.
Jei vis dėlto mašina pradėjo slysti ir matote, kad nepavyks sustoti iki kliūties, reikėtų bandyti automobilį sukti prie šaligatvio ir stabdytis remiantis į kelkraštį. Smūgis ir nuostoliai bus mažiau skausmingi, jei trenksitės tiesiais, o ne susuktais ratais.
3. Jie važiuojant žiemos keliais pastebėjote, jog vairas tapo labai „lengvas“, reiškia sukibimas prastas ir vienintelis būdas išvengti nepageidaujamo automobilio slidinėjimo – nedaryti staigių judesių. Važiuojant vingiuotu keliu jokiu būdu negalima bandyti jungti žemesnės pavaros posūkio viduryje – tai reikia padaryti prieš pradedant manevruoti vairu. Derėtų įsijungti tą pavarą, su kuria tikitės iš posūkio išvažiuoti.
Azartiškiems vairuotojams taip pat derėtų atsisakyti įpročio nardyti iš juostos į juostą, lenkiant lėčiau judančius eismo dalyvius. Net jei esate geras vairuotojas, tokie manevrai gali sutrikdyti vairuojančius prasčiau ar neturinčius gerų padangų ir išprovokuoti avarinę situaciją.
4. Reikėtų prisiminti, kad saugiam važiavimui daug įtakos turi ir kai kurie konstrukciniai automobilio ypatumai. Didžiausią pranašumą slidžiame kelyje turi važinėjantys su automobiliais, turinčiais visus keturis varančiuosius ratus. Šiek tiek mažiau slidinėja priekiniais ratais varomos mašinos, o subtiliausiai vairuoti priversti galiniais ratais varomų automobilių šeimininkai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingi automobiliai sukibimą su keliu praranda dėl skirtingų priežasčių, o mėginant juos stabilizuoti tenka imtis skirtingų manevrų. Visais atvejais galioja viena bendra taisyklė -transporto sraute privalu laikytis kur kas didesnių atstumų tarp ta pačia kryptimi judančių automobilių. Tačiau galu varomas BMW ir „Porsche“ slidžiame kelyje elgsis skirtingai, nes jų bendroji masė ir svorio išdėstymo centrai skiriasi.
Universalių patarimų, kaip kokiu atveju elgtis negalima duoti, todėl rekomenduojama kiekvienam vairuotojui susirasti aikštelę, pastudijuoti mašinos elgesį ir pajusti slydimo ribas. Patariama išsiaiškinti, kaip automobilis elgiasi kritinėse situacijose staiga greitėjant ir stabdant, kas atsitinka manevruojant vairu. Pajudėti iš vietos reikėtų bandyti sankabos pedalą atleidinėti varikliui dirbant tuščia eiga ir tik pradėjus ratams suktis švelniai paspausti akseleratorių. Tai darant pernelyg greitai, automobilis buksuos vietoje.
Antrasis svarbiausias pratimas – stabdymas. „Idealiu“ laikomas toks lėtėjimas, kai automobilis sustoja nė karto neužblokavus ratų. Jei stabdžių pedalas nuspaudžiamas iki dugno, mašina slysta ankstesnio judėjimo kryptimi, nereaguodama į vairą. Net jei automobilis turi ABS sistemą, vis vien verta pasitreniruoti, nes stabdymo kelias žiemą būna visiškai kitoks.
Labai svarbu prisiminti, jog pats svarbiausias saugų judėjimą lemiantis veiksnys yra tinkamai parinktos ir nudilusios žieminės padangos. Važiuodamas automobiliu su vasarinėmis ar prastomis universaliomis padangomis, vairuotojas dažnai neturi net teorinių galimybių išvengti avarijos kritinėje situacijoje.
